RU

 

 
Oras - būsto energijos šaltinis
 
Geras, švarus oras būste sukuria puikią aplinką dirbti ir ilsėtis. Tačiau daugelis pamirštame, o dažnai ir nesuprantame, kad nuo oro priklauso mūsų savijauta.

Oras veikia sveikatą ir net mūsų energetiką. Daugelis iš mūsų gana jautriai reaguojame į tai, ką valgome ar geriame, bet visai negalvojame, kokiu oru kvėpuojame. Oras yra vienas iš būtiniausių mūsų gyvavimo faktorių, tačiau dažnai neįvertiname, kad esame pasinėrę į oro okeaną, ir lyg žuvys nejaučiame mus supančios aplinkos, kol esame joje. Tačiau oro kokybė turi didelę įtaką ne vien mums, bet ir viso būsto energetikai.

Ore yra ne vien cheminis mūsų gyvybės eleksyras - deguonis, bet ir gyvybinės energijos, kurią Rytuose vadina prana. Prana - tai vienas iš faktorių, kuriam Indijos jogai skiria ypatingą dėmesį: kvėpavimui ir jo technikoms. Prana - tai suminė energija, duodanti žmonėms gyvybę. Ją galima stebėti ir reguliuoti kvėpavimu. Būtent jo technika paremti visame pasaulyje populiarūs hata jogos kvėpavimo pratimai, skirti energetikai reguliuoti ir harmonizuoti su aplinkiniu pasauliu. Praną galima palyginti su elektra dabartiniame gyvenime. Tačiau pagalvokime, kaip galėtume paaiškinti apie elektrą ir jos reikšmę savo protėviams, gyvenusiems prieš 2-3 tūkstantmečius. Panašioje situacijoje esame ir mes, vakarietiško pasaulio atstovai, kuriems terminas "energija" dažniausiai turi tik materialinę reikšmę. Mes manome, kad energiją galima tik pagaminti, o Rytuose manoma, kad gyvybinės energijos yra ir ore (neskaitant deguonies ir azoto), vandenyje, maisto produktuose, bet tai - ne vitaminai, ne šiluma ir ne ultravioletiniai spinduliai.

Oras, vanduo, maisto produktai - gyvybinės energijos nešėjai, be jų neįmanoma gyvybė. Tačiau kad yra gyvybinė, kaip Vakaruose dažnai vadinama, dieviškoji energija, mes nenorime pripažinti. Tai, kad Rytų filosofija tyrinėdama gyvybinę energiją yra pažengusi toliau nei mes, neginčijamai pripažins kiekvienas branduoline fizika užsiimantis mokslininkas.

Vakarų pasaulis dažnai giriasi, kad sugeba gerinti orą - daugumoje patalpų įrengiami kondicionieriai, kurie sąlygiškai sudaro geresnes sąlygas. Tačiau tie, kurie naudojasi minėtais įrenginiais, daug mažiau žavisi jais nei jų pardavėjai ar išradėjai. Žmonės, priversti naudotis oro kondicionieriais, dažnai jaučia diskomfortą ir liūdnai prisimena tuos laikus, kai galėjo praverti kabineto langą ir pakvėpuoti grynu oru. Su panašia problema susiduria ir kosmonautai. Daugelis iš jų, ilgą laiką būdami orbitoje, dirbtinio klimato sąlygomis, pradeda jaustis blogai, sumažėja refleksinis jautrumas, pasireiškia didelis silpnumas. Tokie fiziologiniai pokyčiai pastebėti visų rusų ir amerikiečių kosmonautų. Ypač tai pajuto kosmonautai Glenas, Karpentneris ir Titovas. Jie, be nuolatinio nuovargio, jautė didelį galvos svaigimą.

Mokslininkams tai tapo didele problema. Jos nebūtų, jei jie būtų kreipęsi į fengšui meistrą, kuris būtų nurodęs problemos esmę - kosmonautų organizmams trūksta gyvybinės energijos. Kosmonautas dirba panaudodamas savo energetinius išteklius, kurie po tam tikro laiko visada baigiasi. Tai pamažu sumažina jo aktyvumą ir sukelia nuovargį.

Tačiau vis dėlto rusų kosmonautai jautėsi geriau nei amerikiečių. Šioje istorijoje yra specifinė detalė, kuri buvo nuslėpta nuo žurnalistų ir Vakarų mokslininkų. Reikalo esmė ta, kad rusų kosmonautams padėjo ne vien jonizatoriai bei slaptų tarnybų išrasti patogeninių laukų neutralizatoriai, bet ir tai, kad jie buvo specialiai mokyti pagal jogų technikas akumuliuoti ir valdyti gyvybinę energiją. Šių technikų išmokti ir jas pritaikyti tapo neatsiejama kosmonautų parengimo dalimi.

Praktines slaptas žinias rusų kosmonautikos centrui perdavė žymus indų guru Dhidendras Brachmačaris, specialiai atvykęs iš Indijos į kosmonautų rengimo miestelį.

Oras - sveikatos šaltinis, tačiau jis tapo toks užterštas, kad vis sunkiau galime įkvėpti švaraus oro. Orą teršia ne vien miestų dūmai, transportas, pramonė, bet ir patys namai, formaldehidai ir kiti lakieji aldehidai iš faneros, lentų, putplasčio, radono dujų, išskiriamų iš betono gaminių, iš plytų ir pamatų, krosnių garai (anglies oksidas, azoto dioksidas), tabako dūmai, kuriuose ypač daug orą teršiančių medžiagų. Šiuo metu su kitomis žmogui kenksmingomis cheminėmis medžiagomis didelį įtarimą dėl kancerogeniškumo kelia benzolas. Medžio apsaugai naudojami pentanchlorfenolas ir heksachlorheksanas neginčijamai pavojingi žmogui. Ypač orą teršia dažų ir tirpiklių išskiriami garai. Ne mažiau pavojingos žmogui statybinių medžiagų dulkės, iš kurių ypač reikia išskirti asbestą, iki šiol plačiai naudotą termoizoliavimo darbams. Jo dalelės, patekusios į orą, sukelia vėžines kvėpavimo takų ligas. Daug formaldehido išskiria plačiai naudojamos medžio drožlių plokštės (pertvaroms, baldams, apdailai), putplasčio elementai, įvairūs klijai ir lakai.

Mūsų būstuose visada yra atitinkama orą teršiančių medžiagų dozė. Kaip rodo radiostezijos praktika, ji dažnai viršija normas. Vien buvimas tokiose patalpose (neįvertinant patogeninių žemės zonų poveikio) sukelia kvėpavimo organų, akių alergijas, galvos skausmus, nors dažniausiai net nesuprantame, kodėl sergame.

Mus supanti aplinka, net maisto produktai, pakuojami į toksišką, orą teršiančią, tarą (plastmasiniai maišeliai, putplasčio padėklėliai ir pan.). Mūsų buityje išskiriamų toksinų kenksmingą poveikį žmogui nustatyti sunku, nes neturime šioje srityje gerų medicinos specialistų, pakankamai prietaisų kenksmingam poveikiui matuoti. Viską dar apsunkina tai, kad įkvėpto užteršto oro poveikis iš karto nepastebimas: nuodai kaupiasi, jie ima veikti po kurio laiko ir gali sudaryti organizme naujus nežinomus nuodingų medžiagų darinius, kurių sudėtį ir kenksmingą poveikį mūsų organizmui sunku nustatyti.

Amerikoje yra patarlė: "Jei sergi - važiuok gyventi į kaimą, o jei ir tada nepasveiksi, persikelk į medinį namą". Šioje patarlėje atsispindi du patys svarbiausi statybinės biologijos principai: kenksmingas pramoninis ir statybinių medžiagų spinduliavimas, kad ir kaip skaudu, turime konstatuoti, kad civilizuotame pasaulyje žinomas ir populiarus mokslas - statybų biologija - Lietuvoje neegzistuoja. Retkarčiais vis dėlto sutinkame žodį "ekologiška medžiaga". Reikia pripažinti ir tendenciją, kad nemažai blaiviai mąstančių žmonių nori sveikai gyventi būstuose ir stengiasi rinktis kiek įmanoma ekologiškai švaresnes statybines medžiagas, baldus, dangas, atsisako kenksmingų sintetinių dangų, drožlių plokščių, plastmasinių putplasčio dirbinių, elektrinio grindų šildymo.

Žmonės, neįvertinę statybinės biologijos, dėl keliolikos litų dažnai aukoja sveikatą, todėl nepatarčiau laukti oficialių sveikatos saugotojų nuorodų ar draudimų. Manau, jų greitai nesulauksime, nors tie, kurie tuo turėtų pasirūpinti, patys dažniausiai jau gyvena ekologiškuose būstuose.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad vien ekologiškai įrengtas būstas negarantuos geros sveikatos. Statybinė biologija rūpinasi statybinių medžiagų ekologija, vaizdingiau kalbant, - būsto kūnu. Na, o dvasia rūpinasi radiostezija ir fengšui principai, patariantys, kaip pasiekti harmoniją būste.

 

 

Jonas JUKONIS - profesionalus radiostezistas
Kopijuoti be autoriaus sutikimo griežtai draudžiama

 

 
 
 

Susipažinkime   |   Radiostezija   |   Paslaugos   |   Nuorodos   |   Straipsniai   |   Kontaktai

TAIP PAT KVIEČIU APLANKYTI KITAS MANO SVETAINES:

RADIOSTEZIJA.LT

BIOENERGETIKA.LT

BIOTRONIKA.LT

BIOLOKACIJA.LT

BIORITMIKA.LT

GEOTRONIKA.LT

RADIONIKA.LT

AJUVERDA.LT

 
 

© 2007 - 2017 Jonas Jukonis. Kopijuoti be autoriaus sutikimo griežtai draudžiama.

Powered by: WebProBox