RU

 

 
Tai pavojinga mūsų gyvybei -  buitinė chemija
 

Buitinė chemija – neabejotinas civilizacijos pasiekimas. Buityje švaros palaikymui ir dezinfekcijai mes naudojame daug cheminių junginių. Tačiau visos šios buitinės chemijos priemonės gali labai smarkiai pakenkti jūsų sveikatai. Paviršinio aktyvumo medžiagos, chloras, anglies dioksidas, fenolis, formaldehidas, acetonas, amoniakas, fermentai, abrazyvai, enzimai, aromatinės medžiagos,skalbimo milteliai, įvairūs valikliai,indų plovimo priemonės, oro aromatizatoriai ir gaivikliai, indai, drabužiai, žvakės– tai nepilnas kenksmingų medžiagų sąrašas. Visos jos biologiškai agresyvios. Niekam ne paslaptis, kad aplinkos užterštumas  panašiomis cheminėmis medžiagomis sukelia  įvairius susirgimus – dermatitą, bronchinę astmą, . Šiuolaikiniai būstai prikimšti ligas provokuojančių cheminių medžiagų, kurios nesukuria sveikos atmosferos. Nenuostabu, kad oras lauke keturis kartus švaresnis nemūsų butuose. Na o po jame atliktų švarinimo darbų užsiteršia net septynis kartus labiau... Nors buitinė chemija yra sintetinė, jos pagrindiniai komponentai biologiškai agresyvūs, nes naudojami valymui ir dezinfekcijai. Medžiagos, turinčios savybę naikinti kitas medžiagas, jei net tai nešvarumai, gali kenkti ir žmogui. Buitinė chemija labai dažnai būna odos suerzinimo, uždegimų ar egzemų priežastimi. Lakūs organiniai junginiai erzinančiai veikia akių gleivinę sukeldami uždegimus. Buitinės chemijos kvapai gali sudirginti nosies gleivinę  išprovokuodami slogą, bronchų uždegimą ir net astmos priepuolius. Kai kurios cheminės medžiagos, esančios buitinės  chemijos sudėtyje, sukelia smegenų kraujagyslių išplėtimą, o tai savo ruoštu sukelia migreninius skausmus. Buitinė chemija neigiamai veikia net virškinimą, sukelia pykinimą ir rėmenį, padidėjusį seilių išsiskyrimą. Skrandžio ir žarnyno sutrikimai gali atsiliepti ir nervų sistemos  veiklai. Tai pasireiškia nuovargiu ar padidėjusiu jautrumu.

Žmogaus organizmo reakcija buitinei chemijai priklauso nuo jo imuninės sistemos stovio, jos  gebėjimo pasipriešinti neigiamiems išorės poveikiams. Labiausiai buitinei chemijai jautrūs vaikai, sergantys alergijomis, žmonės su jautria oda, nėščios moterys. Buitinė chemija silpnina ar net sunaikina naudingą kūno mikroflorą, ji kasdien gadina mūsų sveikatą.

 

Kenksmingos medžiagos buitinės chemijos sudėtyje

Buitinės chemijos priemonių sudėtyje yra daug aktyvių medžiagų: chloro, anglies dvideginio, azoto oksido, fenolio, formaldehido, acetono, amoniako, enzimų, baliklių,  aromatizatorių ir t.t. Visos jos neigiamai veikia žmonių organizmus.
Visas kenksmingas medžiagas esančias buitinės chemijos sudėtyje galima suskirstyti į sekančias  grupes:

  • Pažeidžiančios endokrininių liaukų darbą ( jos negatyviai veikia biologinius procesus iššaukiančius neuropatologinius, elgsenos ir reproduktyvinius pažeidimus)
  • Išliekančios ilgą laiką neskildamos aplinkoje
  • Bioakumuliacinės (susikaupiančios mūsų organizme ir gebančios persiduoti iš kartos į kartą)

Tarp kenksmingų medžiagų labiausiai pavojingos sekančios:
 
– parabenai (etilo, propilo, butilo, metilo, izobutilo parabenai) randami šampūnuose, kremuose, dezodorantuose ir per odą lengvai prasiskverbia į organizmą, ardo endokrininę sistemą – „mėgdžioja“ estrogenų veiklą, sukelia alergiją.
– ftalatai (Ftalatai yra gausiausiai naudojamas ir labiausiai paplitęs žmogaus pagamintas teršalas. Jie neigiamai veikia vyrų reprodukcinę sistemą, kenkia kepenims, trikdo medžiagų apykaitą, silpnina imuninę sistemą, vaikams gali sukelti astmą. Jų randama lūpų dažuose, kvepaluose, dezodorantuose, plaukų priežiūros priemonės, nagų lake, tačiau jie dažniausiai nėra minimi etiketėje ir įvardijami kaip kvapiosios medžiagos. Būtent dėl ftalatų minkštėja oda, lengviau į odą įsigeria kremas, ilgiau išlieka gaivus kvapas...).
– kvapiosios medžiagos (jų daugiau nei 100 naudojamos visur. 95% kvapams naudojamų medžiagų yra sintetinės, pagamintos iš naftos. Jos gali dirginti odą ir kvėpavimo takus, sukelti alergiją,  astmą, prasiskverbia pro odą, pažeidžia kepenis, inkstus, nervų sistemą,
dėl savo ypatingo patvarumo ir savybės biologiškai kauptis randamos gyvūnų riebaliniame audinyje, kraujo lipiduose, motinų piene, toksiškai veikia vandens organizmus, gali sukelti vėžį. Ypač pavojingi muskuso junginiai.
– titano dioksidas (lengvai prasiskverbęs per odą į limfinę sistemą toksiškai veikia organizmą).  
– triklozanas (antibakterinė medžiaga naudojama нти gaminant dezodorantus, dantų pastą, intymios higienos priemones, servetėles, muilą, burnos skalavimo skystį. Jis kaupiasi organizmuose (rastas motinos piene, žuvyse) ir gali sukelti vystymosi sutrikimus. Gaminant ir deginant triklozano turinčius produktus ar esant saulės poveikiui formuojasi dioksinai, sukeliantys vėžį.). 
– alkilfenolas etoksilas (gali pažeisti endokrininių liaukų darbą. Ji yra kaikuriuose skalbimo milteliuose, dėmių  valikliuose, plaukų dažuose, plaukų priežiūros priemonėse).   
– greitai garuojantys organiniai junginiai. Jiems priklauso tulenas (keliantis pavojų gimti vaikui su neurologiniais sutrikimais ir atsiliekančiu vystymusi) ksilenas (gali iššaukti įgimtus defektus. Jo yra daugiausiai aerozolių ir oro gaiviklių).
Minėtos medžiagos kenksmingos ne tik jas naudojant, bet ir laikant.

Pagal tyrimų duomenis paskelbtus žurnale «Washington Toxics Coalition», jei nėščia moteris buvo dažnai veikiama greitai garuojantys  junginiai, tai jai 25% padidės galvos skausmai ir 19% išauga pogimdyminės depresijos rizika.

 

Skalbimo milteliai

Kiekvieną dieną atsiranda vis nauji skalbimo milteliai, žadantis skalbinius puikiai išskalbti,  išbalinti, išimti dėmes ir t.t. Visa tai pateikiama kaip ekonominė priemonė, taupanti mūsų jėgas. Tačiau mažai kas susimąsto apie tai, kad viskas kas žadama reklamoje pasiekiama skalbimo  milteliuose didinant aktyvių medžiagų kiekį. Minėti reagentai, savo ruožtu, pasižymi padidintu alergiškumu. Atsirasti alerginei reakcijai pakanka net mažo kontakto su labai mažu kenksmingos medžiagos kiekiu. Todėl norint išsaugoti sveikatą po skalbimo reikia labai kruopščiai perskalauti skalbinius. Visgi vien tik skalavimu negalima pilnai išvengti alergenų.

Pilant skalbimo miltelius į skalbimo mašiną dalis dalelių, esančių jų sudėtyje,patenka į orą, o po to į plaučius.
Didžioji mūsų rinkoje esančių skalbimo miltelių dalis savo sudėtyje turi polifosfatų, kurie pavojingi ne tik sveikatai, bet ir aplinkai.
Jei visgi nuspręsite pirkti skalbimo miltelius rekomenduoju pirkite juos įpakuotus plėvelėje o ne kartono pakuotėje.Laikykite juos sandariai uždaromoje dėžėje.

Atkreipkite dėmesį į tai kad gydytojai ir mokslininkai tvirtina kad kuo daugiau putų, tuo daugiau problemų. Šiuo metu daugumoje gerai putojančių preparatų yra Sodium Lauryl Sulfate (SLS)ar jo išvestinei Sodium Laureth Sulfate (SLES).
Naujausi Džordžijos medicinos koledžo mokslų daktaro profesoriaus Keit  Grin tyrimai nustatė, kad SLS sugeba patekti į žmogaus akis, smegenis, širdį,kepenis ir tulžį ir kauptis ten.

SLS – MUTAGENINIS. Daktaras Grin pastebėjo, kad, patekdamas į vaikų akis, SLS pakeičia akių ląstelių baltyminę sudėtį, stabdo  vaikų normalų vystymąsi, sukelia kataraktą.

Kiti mokslininkai nustatė, kad SLS turi savybę, net po gausaus apsiplovimo,palikti ploną plėvelę ant odos ir plaukų, iššaukdama niežulį, išbėrimus ir pleiskanas.Jos poveikis folikulams pasireiškia plikimu.

 

Muilas

Žmonės nenori būti sveiki. Kitaip to suprasti negalime. Jie neturi valios ir jėgų nustoti gerti ar rūkyti. Mes žinome kad rūkyti žalinga , tačiau rūkome,  kad girtuokliauti kenksminga, tačiau vartojame alkoholį. Manau kad skaitydami šį straipsnį daugelis sužinosite kažką neįtikėtino – dar viena susirgimų priežastį. Patikėsite tuo ar ne? Spręskite patys.

MUILAS KENKSMINGAS.

1998 metais „ Kalifornijos visuomeninės sveikatos instituto moksliniuose darbuose“ laida LXVII buvo  atspausdintas profesoriaus Lozovskio darbas apie žmogaus organizmo priežastis iššaukęs mokslininkų tarpe diskusijas ir ginčus. Mokslininkas buvo pakviestas daryti Anglijoje vykusiame  kongrese „ Kultūrinės tradicijos ir žmogaus sveikata tūkstantmečio prieangyje“. Ten susirinkę mokslininkai įsitikino, kad jo išvados sensacingos. Apie tai spręskite ir jūs patys.Pasaulio gerontologijos (Gerontologija – medicinos šaka, tirianti žmogaus organizmo senėjimo priežastis, mechanizmą, reiškinius bei pagyvenusius žmones. Rūpi ne vien fizinis senėjimo procesas, bet ir jam įtaką darantys socialiniai bei kultūriniai veiksniai).
Institutų išvados iki tol buvo labai paviršutiniškos. Kaukazo, Sibiro ir kiti ilgaamžiai taip ilgai, jų nuomone, gyvena todėl kad daug dirba gryname ore, racionaliai maitinasi, jų gyvenimas emocionaliai subalansuotas.

Mokslininkas stengėsi pas įvairius ilgaamžius rasti kažką bendro, tačiau ilgai nieko nerado. Kai kurie iš jų buvo vegetarai, kiti valgė mėsą, vieni gėrė vyną, o kiti ne, vieni rūkė, o kiti niekada. Vieni visada gyveno su žmona ar net senatvėje tukėsi su jaunomis, o kiti buvo asketais.Įvertinkime klimatines sąlygas,jų socialinę padėtį, religinius ir etninius ypatumus . Mes nerasime tarp visų nieko bendro.

Tačiau mokslininkas atkreipė dėmesį į vieną daugiaamžiams būdingą požymį. Jo esmė tame, kad žmonės gyvenę 120 -150 metų nelabai laikėsi higienos normų. Jie retai prausėsi, o jei,prausėsi tai be muilo. Iš pradžių į tai nebuvo atkreiptas dėmesys. Miestiečiai įpratę dažnai praustis, o kalnų kaimelių žmonės neįpratę. Dėl to mokslininkas susimastė. Buvo prisiminta praeitis. Trisdešimtaisiais metais visus sukrėtusi istorija. Įsitvirtinus  sovietinei valdžiai Rusijoje jauni mokytojai komjaunuoliai pradėjo vykdyti kultūrinę revoliucija – propaguoti, sveiką gyvenimo būdą, ir staiga tarp šiaurės gyventojų  įvyko demografinė katastrofa. Tarp evenkų, čiukčų, nencų, kuriuos vertė praustis su muilu, prasidėjo milžiniškas mirtingumas. Daktarai greitai nustatė, kad muilas sunaikino jų įgimtą apsauginį riebalinį sluoksnį, kuris visada saugojo jų odą. Jie tapo beginkliais nuo mikroorganizmų.
Žmogaus oda turi tris gyvybiškai svarbias funkcijas – įsiurbiamąją, išskiriamąją ir apsauginę.

Milijonus metų gyvenę mūsų protėviai ir jų biologinės funkcijos buvo sureguliuotos kaip  tikslaus laikrodžio mechanizmas. Įsivaizduokite, analogiškai, kas būtų jei į jį įlystumėme su muilu ir kempine. Pasirodo, kad kažkas panašaus vyksta su mūsų organizme kada maudomės vonioje.

Pirmiausiai užblokuojama išskiriamoji funkcija. Tai epidermio reakcija į karštą drėgmę ir, svarbiausia, į prausimosi priemonių sudėtį. Organizmas automatiškai įjungia apsauginį mechanizmą.

Apsauginė funkcija turi du apsaugos lygmenis – biologinį ir energetinį.Specifinės liaukos dengia kūn0 paviršių labai plona riebaline plėvele. Ši danga lyg koks skafandras saugo mūsų organizmą nuo  agresyvios aplinkos poveikio. Mes gyvename būtent tokioje aplinkoje. Miesto oro viename kubiniame centimetre vidutiniškai yra 5 – 7 milijonai mikroorganizmų ir du kartus daugiau dulkių dalelių. Minėtą biologinį skafandrą mes nuplėšiame visuomet kada triname kempine kūną. Pilnam jo atsistatymui reikia 24 -48 valandų.

Energetinė apsauga – tai tos kūno paviršiaus energetinis užkrovimas, kuris atstumia mikroelementus,  užpildančius mus supančią gyvybinę erdvę, neleidžia jiems nusileisti ant odos. Tačiau po to kai žmogus nusimaudo, odos paviršiaus energetinė užkrova kinta į priešingą – neigiamą, ir mikroorganizmai ir dulkių dalelės 18 -20 valandų tiesiog limpa prie kūno. Todėl mes labai dažnai po maudymosi susergame o ne dėl tariamo persišaldymo.

Galiausiai, paskutinė: įsiurbiamoji odos funkcija.Gaila, tačiau ji prausimosi metu visai nesutrinka bet priešingai padidėja 8 -12 kartų. Visi toksinai, kuriuos išskirdavo kūnas,kartu su muilo skiediniu įsiuriami į raumenų audinius, o po to ir į kraują. Kuriam tai laikui žmogaus imunitetas sumažėja dvigubai. Skaitlingi eksperimentai tai patvirtina.

Muilo pagrindą sudaro šarmas. Bet kokio muilo reklamoje akcentuojama viena šarmo savybė –neutrali reakcija ( pH 5,5 ). Muilas iš tiesų turi neutralią reakciją, tačiau, maišydamasis su vandeniu, tas jo šarminis balansas iš esmės pasislenka į vandens, o ne muilo, savybių pusę.

Kiekvienam muilo gramui tenka ne mažiau 100 ml vandens. To pasakoje muilui susimaišius su vandeniu jo vertinga savybė pH 5,5 paprasčiausiai ištirpsta.

Labai dažnai reklamuojamas antiseptinis ( bakterijas naikinantis ) muilas.Jis dažnai pateikiamas vos kaip gydomoji priemonė. Potencialiems pirkėjams peršama mintis apie apsaugines tokio muilo savybes. Jis lyg tai apsaugo odą nuo bakterijų. Tačiau tai melaginga reklama. Šis muilas kenksmingas žmogui jį naudojant  vyksta atvirkščias efektas, nes esančios jame antibakterinės medžiagos sunaikina ir ant odos esančius naudingus mikroorganizmus kurie neleidžia daugintis ligas sukeliančioms bakterijoms. Oda faktiškai lieka be apsaugos nuo infekcijų ir bakterijų. Žmogaus oda – tai organas kurio ,pagrindinė funkcija apsauginė. Tačiau visas  sudėtingas jos apsauginis mechanizmas sutrinka panaudojus antiseptinį muilą. Žmogus tampa labiau pažeidžiamas užkrečiamomis ligomis kurios kartais pavojingos net gyvybei.

Muilo kenksmingumu jau 70 -80 metais domėjosi daugelio šalių  mokslininkai kurių tyrinėjimų, nepriklausomų vienas nuo kito, išvados buvo panašios – muilas kenksmingas.

Tai tvirtina ir savo eksperimentais pagrindžia Lenkijos sveikatos apsaugos instituto profesorius
o.Duchmowskis, Vokietijoje Miuncheno universiteto daktaras H. Schroederis, JAV  Harvardo universiteto profesorius D.            Albertas.

Jei padarytos tokios sensacingos išvados tai kyla klausymas kodėl apie tai neinformuojama visuomenė, kodėl toliau ši problema nenagrinėjama mokslininkų tarpe.

Atsakymas paprastas – tyrimų rezultatai nutylimi ir slepiami todėl kad liečia galingos industrijos gaminančios įvairiausias plovimo priemones interesus. Tai vienos iš turtingiausių tarptautinių korporacijų. Kartu su jomis galima sugretinti tik tabako ir spiritinių gėrimų koncernus..Nors mokslui pasisekė įrodyti jų produkcijos kenksmingumą, ant kiekvieno cigarečių pakelio matome perspėjimą sveikatai, tai visai nesujudino jų tvirtovių. Taip pat ir skalbimo priemonių gamyba duoda pastovias milijardines pajamas, sukuria milijonus darbo vietų.

Žmonėms būdinga įpročio jėga. Kaip žmonės primokyti žudyti širdį ir plaučius tabaku, o nervų sistemą ir kepenis alkoholiu, tiksliai taip pat mus primokė plauti save visokiausia chemija pražūtingai veikiančia mūsų sveikatą. Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos duomenimis

( duomenys dvidešimt metų senumo ), jei ekonomiškai  išsivysčiusiose šalyse būtų uždraustas alkoholio ir tabako vartojimas, gyvenimo trukmė išaugtų 18 – 26%. Tačiau kas prisimena tuos skaičius? Ar kam nors jie rūpi? Atsisakymas vartoti chemiją prausiantis jei ir nepavers mus ilgaamžiais tačiau bet kokiu atveju prailgintų šiuolaikinės kartos gyvenimą ne vienu dešimtmečiu.Prausimosi priemonių naudojimas – tai europietiškos civilizacijos kūdikis. Kitų civilizacijų tradicijose tūkstantmečiais tokio įpročio nebuvo. Senovės Rytai, Indija, Kinija, net Amerika iki atsirandant ten europiečiams. Žmonės valydavo savo kūnus aliejais, įvairių žolelių kvapniais antpilais.

 

Indų plovimo priemonės

Šiuo metu prekyboje atsirado daugybė indų plovimo priemonių. Jų gamintojai, norėdami padaryti savo produkcija patrauklesne pirkėjams, pridedant į jas aromatinių, odos sveikatingumą stiprinančių priedų ir t.t. Gali susidaryti nuomonė, kad tos priemonės ne tik saugios, tačiau net   naudingos sveikatai.

Tačiau ne viskas taip gražu, kaip apie tai kalbama reklamose.Daugumas indus plaunančių priemonių savo sudėtyje turi detergentų grupės  antiseptikų. Tokiai medžiagai patekus į žarnyną ji sukels virškinimo sutrikimą, meteorizmą ir disbakteriozę.
Detergentai į žmogaus organizmą gali patekti su vandeniu valgant ar geriant iš  blogai perskalautų  plovimo priemonėmis plautų indų.

Tai labai pavojinga sveikatai. Galimai, jūs žinote, kad  skrandyje yra druskos rūgštis. Ji atlieka svarbią funkciją – suskaldo maisto baltymus. Tai koncentruota druskos rūgštis. Kodėl skrandis neištirpsta dėl jos poveikio? Todėl kad jis padengtas gleivine plėvele, kurią pastoviai gamina skrandžio sienelių ląstelės. Kai šis mechanizmas  sutrinka skrandyje atsiranda žaizdos.Taigi, jei į skrandį pateks detergentai iš gerai neperskalautų indų, tai apsauginė skrandžio plėvelė bus tirpinama ir taps plonesne. Nedaug, bet to gali pakakti. Ypač, jei organizmas nusilpęs (stresas,vitaminų trūkumas ir t.t). Rezultatas – skrandžio opa.   

 

Buitinės chemijos priemonės su chloru

Ar reikia nerimauti dėl chloro esančio buitinės chemijos produktuose, kuriuos mes naudojame namuose? Atsakymas vienareikšmis – reikia.

Nesvarbu tai ar chloras naudojamas atskirai ar su kitomis cheminėmis medžiagomis, skalbimo priemonėmis,turinčiomis jo, jis labai kenkia sveikatai. Reikia atkreipti ypatingą dėmesį į sekančias buitinės chemijos priemones:                      

  • plovimo priemones, naudojamas indaplovėse                                                                           
  • baliklius
  • dezinfekuojančias medžiagas
  • priemones kovai su pelėsiais
  • priemones unitazų valymui

Gamintojai, norėdami nuslėpti chloro būvimą,rašo, kad į priemonės sąstatą įeina sodum hipochlorite arba paprastai hipochlorite. Garai išsiskiriantys iš valymo priemonių savo sudėtyje turintys daug chloro, gali sudirginti plačius, kas labai pavojinga žmonėms turintiems širdies problemų ar sergantiems kvėpavimo takų ligomis ( astma ar emfizema ). Susirgimų rizika didėja, jei skalbimo priemonės su chloru naudojamos mažuose, blogai vėdinamose patalpose (tokiose , kaip vonios kambarys).

Visų baliklių sudėtyje yra chloro. Jei reklama sako kad jo nėra – netikėkite. Baliklyje yra junginiai išskiriantys chlorą. Tai galite perskaityti ant pakuotės. Pavyzdžiui baliklis „Ac“  yra natrio hipochlorito   tirpalas.

Chloras – labai ėdi medžiaga, kuri gali pažeisti odą ir akis. 1990 metais JAV išleistame „Švaraus oro įstatyme“, chloras buvo įtrauktas į pavojingų oro teršėjų sąrašą.Jame numatytos leistinos chloro poveikio normos darbo vietose ir buityje. Jos prižiūrimos ir reguliuojamos federaline teisėsauga.

Naudojant skalbimo priemones turinčias chloro , indaplovėse ir skalbimo mašinose, galite pavojingai užteršti orą namuose. Vanduo mašinose,turintis iš skalbimo priemonių chloro, garuodamas išskiria jį į orą. Na o po to, mes kvėpuojame užterštu oru.
Indaplovės – didžiausios oro teršėjos, jos išskiria į orą chemines medžiagas matomas garų pavidalo debesėliu atidarant jų dureles.

Skalbimo mašinose chloras susimaišo su drabužių nešvarumais pagamindamas toksiškas , turinčias chloro, organines medžiagas. Chlorą laikyti namuose pavojinga. 1993 metais JAV apsinuodijimų kontrolės centruose buvo užfiksuota 40000 apsinuodijimo chloru buityje atvejų, ženkliai daugiau, nei kitomis cheminėmis medžiagomis.

Ypatingai pavojingi preparatai su parfumeriniais kvapais, turintys chloro ir produktai turintys chlorinių baliklių,  PAM.
Chloro kvapo blokavimas aromatinėmis medžiagomis yra nusikalstama buitinės chemijos produktų gamintojų veikla. Gaunamas apgaulingas efektas, kad turinčios chloro medžiagos skaniai kvepia. Na o tai sumažina žmonių budrumą ir sukelia apsinuodijimus chloru.

Kitas pavojus glūdi  maišant chloro turinčias medžiagas su kitomis (sąmoningai ar ne). Tokie mišiniai gali išskirti dujinį chlorą ir chloraminą – toksines dujas, stipriai žeidžiančias plaučių audinius

 

Buitinės chemijos priemonės su dioksinais

Štai ką apie dioksinus rašo mokslininkai – ekologai: DIOKSINAI – MIRTINAI PAVOJINGI. Jie labiausiai kancerogeniniai iš visų žinomų mokslui cheminių elementų.

Remiantis JAV gamtos apsaugos valdybos (EPA) duomenimis dioksinai 300000 kartų stipresni kancerogenai už uždraustą naudoti DDT. Negalima paslėpti ar pagražinti dioksino pražūtingą poveikį žmonėms ir aplinkai. Naujausi tyrinėjimai patvirtino tai, kad dioksinai sukelia vėžį, sugriauna suaugusių reproduktyvines funkcijas, išsigimimus ir problematišką vystomasi vaikams, imuninės sistemos sunaikinimą. Dioksinai gali iššaukti minėtus organizmo pažeidimus šimtus tūkstančius kartų mažesnėmis dozėmis nei daugumas kitų pavojingų cheminių elementų.

Dioksino atsiradimo mūsų aplinkoje priežastys sekančios:

1.     Balinimas ir skalbimas. Dioksinai priklauso organ chloridų grupei, kuri kaip matyti iš pavadinimo, tai medžiagos gaunamos iš cloro junginių su organikais. Pats chloras pakankamai nuodingas, nors yra daugelio valymo ir skalbimo priemonių sudėtyje. Tačiau jis reaguodamas su gyvos materijos junginiais pagamina žymiai pavojingesnę medžiagą. Tai, aiškinant kitais žodžiais,įvyksta kai balikliai kontaktuoja su organinėmis dalelėmis prikibusiomis prie jūsų drabužių.
Jei gyvenate užmiestyje, tuomet panaudotas baliklius su nešvariu vandeniu paprasčiausiai išpilate į nuotekų griovį. Todėl dioksinai randami grunte, vandenyje, o toliau jie patenka į naminių galvijų mėsą ir pieną, na o iš ten – į mūsų organizmą. Atkreipkite dėmesį į tai, kad šiuo atveju nėra ko kaltinti. Mes patys naudojamės buitine chemija, patys ją išliejame į žemę ir patys nuodijamės.

2.     Balintas popierius. Čia vėl tas pat, pirmiausia, chloras ir jo junginiai su organinėmis medžiagomis - dioksinai. Stenkitės balinto popieriaus gaminių, jokiu būdu nevyniokite į jį maisto produktų.  Todėl amerikiečių mokslininkai rekomenduoja nenaudoti balinto popieriaus kavos filtrų. Jungiantis kavai su chloru jus gausite nuodingą kavą.

3.     Buitinių atliekų deginimas. Šiuo keliu dioksinai patenka į orą – jie išsiskiria degant plastikams. Statant atliekų deginimo gamyklas pas mus buki valdininkai remiasi kokiais tai normatyvais kuriose nurodoma kad nedidelės dioksino dozės nepavojingos žmogui. Tai melas. Tokiose zonose žmogus iš karto nesirgs, tačiau dioksinas kaupiasi organizme ir jo praktiškai negalima pašalinti.Saugios dioksine poveikio zonos nėra. Anksčiau ar vėliau jo veikiamas žmogaus organizmas nusilps. Greenpeace specialistai tvirtina kad atliekų deginimo gamyklų apsauginės zonos turi būti iki 24 kilometrų. Tačiau pas mus tai ne motas. Kaip atrodo žmogus apsinuodijęs dioksinais puikiai galime žinoti Ukrainos prezidentą Juščenka kuris kaip nustatė ekspertai buvo apnuodytas dioksinais. Jei prezidentas buvo apnuodytas sąmoningai, tai mus paprastus piliečius nuodija „nesąmoningai“, paprasčiausiai mūsų neinformuoja apie dioksino nuodingumą, ramina pasakėlėmis apie „saugias zonas“. Tai suteikia galimybę ekonominei lėšas , o viskas kas bus, kas bus pamatysim tada.

4.     Plastikiniai parduotuvių paketai – iš pažiūros nekaltas daiktas, tačiau būtent jie yra pagrindiniu kenksmingu atliekų elementu. Dėl šios priežasties Kinijoje  buvo uždrausta gaminti tokius paketus.
Dioksinai gaunami sintezės keliu. Jie susidaro kaip šalutinis produktas daugelio cheminių procesų rezultate, todėl jie gali būti daugelyje produktų ir vandenyje.

Dioksinai chemiškai stabilūs – jie nesuyra, gali kauptis žmogaus organizme, sumuodami toksingumo poveikį.  Apie jų žala rimtai pradėta kalbėti tuomet kai jis buvo rastas kūdikius maitinančių motinų piene. Pagrindinis jo patekimo į organizmą kelias – chloruotas vanduo.

Dioksinai gali susidaryti ir popieriaus gamybos proceso metu. Jie gerai  tirpsta riebaluose, todėl lengvai pereina į produktus, kurie suvilioti popieriuje. Su produktais dioksinai patenka į žmogaus organizmą. Tokio popieriaus naudojimas labai pavojingas naudojant įpakuojant sauskelnes,higieninius tamponus, įklotus, nosines ir t.t., nes dioksinai lengvai persiskverbia iš popieriaus į minėtus daiktus, o po  to į žmogaus organizmą per odą ir gleivinių audinius.

Dioksinai turi toksinų kurie pažeidžia odą, kepenis, šlapimo – lytinę sistemą, kvėpavimo takus ir skrandžio – žarnyno sistemą. Jie labai lėtai šalinasi iš organizmo ir todėl kaupiasi jame. Organizmo apsinuodijimas gali pasireikšti tik praėjus keletui metų nuo kontakto su dioksinais.

Pagrindinis intoksikacijos požymis būna mieguistumas ir depresija. Net menkos dioksino dozės gali slopinti žmogaus imuninę sistemą ir organizmo prisitaikymą prie pakitusios iš0rinės aplinkos. To pasakoje sumažėja protinis ir fizinis darbingumas.

Norėdami apsaugoti organizmą nuo dioksine, privalote laikytis sekančių rekomendacijų:
-         naudoti filtrus vandentiekio vandeniui arba pirkti specialiai išvalytą vandenį.
-         Naudoti produktų įpakavimui ne popierių, bet specialią maistinę plėvelę.Stengtis įsigyti maisto  produktus, užaugintus galimai toliau nuo pramoninių rajonų.

 

Buitinės chemijos priemonės turinčios formaldehido

Moksliniai tyrinėjimai atlikti XX amžiaus gale parodė, kad sirgimas astma tampa vis labiau plintančiu susirgimu. To priežastis pokyčiai vykstantys mūsų aplinkoje. Mokslininkų nuomone kenksmingiausias sveikatai formaldehidas, kurio yra grindų dangose, tapetuose,tekstilėje, valymo priemonėse, drabužiuose ir balduose. Jis aktyviausiai sugeba keisti aplinką.
Tyrinėjant mokyklose klases kuriose mokosi jaunesnio amžiaus vaikai buvo nustatyta tai, kur formaldehido kiekis ore didesnis, ten didesnis vaikų sergamumas astma ir alergija.

Tyrinėjimų rezultatai taip pat parodė kad dažniau tarp įvairių gyventojų grupių astma  serga žmonės valantys patalpas ir kitus darbus susijusius su švara.

Mokslininkai atliko tyrimus susijusius su dažnu nėščių moterų naudojimosi buitine chemija ir po to jų gimusių vaikų sirgimų alergija. Tyrimų rezultatai parodė, kad pas 10% moterų, nėštumo metu dažnai naudojusių buitinės chemijos priemones su formaldehidu, vaikai ankstyvoje jaunystėje du kartus dažniau  serga astma.

Formaldehidas sukelia galvos skausmą, sutrinka dėmesys, skauda akis, pasireiškia alerginės reakcijos, o sunkiais atvejais gali būti pažeisti kvėpavimo takai,plaučiai, skrandžio – žarnyno sistemos gleivinės ir net galima palikuonių mutacija.
Dalis mokslininku formaldehidą laiko kancerogenu sukeliančiu vėžį ir todėl kategoriškai rekomenduoja nenaudoti produkcijos kurioje jis yra, tačiau kuria mes dažnai naudojame kasdieną (lakai, dušo želės ir t.t.).

 

Buitinė chemija kovai su vabzdžiais

Apsaugai nuo vabzdžių rinka siūlo įvairius insekticidus ( (lot. insectum – vabzdys + caedo – žudau) – pesticidai žalingiems vabzdžiams naikinti. Jais naikinami augalų kenkėjai ir žmogaus bei gyvūnų parazitai.

Insekticidai gaminami drėkstančių ir tirpstančių miltelių, koncentruotųjų emulsijų, tirpalų, pastų, kietų dūminių mišinių, granulių ir kitokio pavidalo. Jie purškiami, sėjami į dirvą, jais apveliamos sėklos, fumiguojamos patalpos ir produktai. Daugelis insekticidų nuodingi žmogui, šiltakraujams gyvūnams ir naudingiems vabzdžiams bei žuvims, todėl atsargiai laikomi, gabenami ir naudojami ). Net patys iš jų nekalčiausi yra labai nuodingi ir kenksmingi ne tik vabzdžiams bet ir žmogui.

JAV gamtos apsaugos agentūra uždraudė naudoti chlorpirifosą Jis priklauso organofosfatų grupei, kuri buvo išrasta nacistinėje Vokietijoje kaip paralyžinės dujos. Šiuo metu ši medžiaga „ pritaikyta “ taikiems tikslams, tačiau turi savybę pažeisti nervų sistemą.Žmogui net trumpą laikotarpį kontaktuojant su šios medžiagos didesne koncentracija pasireiškia galvos skausmai, pykinimas, jautrumo sutrikimas ir paralyžius, o sunkiais atvejais gali ištikti koma su letaline baigtimi.

Organofosfatai, randami daugelyje žemės ūkyje naudojamų pesticidų, padidina autizmo riziką. Tyrimas buvo paskelbtas moksliniame žurnale „Molecular Psychiatry“.

Pagalvokite logiškai, jei naudojama priemonė žudomai veikia organinę vabzdžio gyvybę, ji panašiai veiks ( tik silpniau) ir jūsų organizmą.

 

Buitinė chemija sodo ir remonto darbams

 

Dažai, skiedikliai, konservantai, pesticidai, tepalai, lakai, sandarinimo medžiagos turi savo sudėtyje toksinų, kurie yra greitai garuojantys organiniai junginiai. Visi jie nuodingi žmogui.

Dažuose be to yra alkilfenolų turinčių savybę sukelti organizme harmoninį disbalansą.

Kreozotas nuo 2004 metų draudžiamas naudoti buityje.

Mūsų laikais atliekant remonto darbus sunku visai atsisakyti nuo cheminių medžiagų.

Tačiau atliekant buto remontą naudojant pačias naujausias medžiagas daugelis iš jų yra gydytojų sudarytuose sąrašuose kaip pavojingos sveikatai ir galinčios sukelti sunkius susirgimus.

Sveikatos sumetimais atliekant remonto darbus rekomenduojama, kiek tai galima, apriboti tokių medžiagų naudojimą ir atkreipti ypatingą dėmesį į jų sąstatą. Suprantama, sunku susigaudyti cheminiuose terminuose, tačiau nuo teisingo pasirinkimo jūsų sveikata ir savijauta. Atminkite tai, kad buitinė chemija yra pastoviai bute ir kad, labai svarbu, galim,ai mažiau kenktų jūsų ir vaikų sveikatai.

Labai gaila, daugumoje parduotuvėse esančių buitinės chemijos priemonių sudėtyje yra medžiagos kurių kitose šalyse senai atsisakyta. Pas mus į tai nekreipiamas dėmesys , netestuojama buitinė chemija nes niekam nesvarbu mūsų sveikata, svarbūs tik prekybinių klanų pelnai mūsų sveikatos sąskaita.

 

 
 
 

Susipažinkime   |   Radiostezija   |   Paslaugos   |   Nuorodos   |   Straipsniai   |   Kontaktai

TAIP PAT KVIEČIU APLANKYTI KITAS MANO SVETAINES:

RADIOSTEZIJA.LT

BIOENERGETIKA.LT

BIOTRONIKA.LT

BIOLOKACIJA.LT

BIORITMIKA.LT

GEOTRONIKA.LT

RADIONIKA.LT

AJUVERDA.LT

 Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
 

© 2007 - 2014 Jonas Jukonis. Kopijuoti be autoriaus sutikimo griežtai draudžiama.

Powered by: WebProBox