Minėtus klausimus nagrinėja radiostezijos mokslas, apibendrinantis visą senovės laikų mokslinį patyrimą ir pritaikydamas jį šiuolaikiniam pasauliui. Parinkdami statiniui vietą daugiausiai žinių gauname iš teorinių fengšui šaltinių. Juose pabrėžiama statinio sąveika su aplinkos faktoriais, harmonuoja su aplinkiniu pasauliu.

Parinkdami žemės sklypą visų pirma būtinai atkreipkite dėmesį į kraštovaizdį.

Sklypas turi būti energetiškai "apsaugotas". Už numatomo statinio turėtų būti aukštuma arba aukštesni už jį statiniai. Priešais negali būti aukštumos. Jei sklypas lygumoje, tai aplink turi būti medžiai, kurie saugotų statinį. Jei medžių nėra, būtinai reikia numatyti, kur juos sodinti, kad užaugę taptų patikima statinių ir juose gyvenančiųjų apsauga.

Jei renkatės sklypą statiniui mieste, įdėmiai panagrinėkite jo aplinką. Sklypas, kartu ir būsimas statinys, turi būti apsaugotas aukštų statinių užnugaryje dviem statiniais iš šonų ir neaukštu iš priekio. Jūsų sklypas neturi būti arti daugiaaukščių statinių. Turite įsitikinti, kad jis tinkamas gyventi ar dirbti. Todėl turite nustatyti, ar nėra prie pasirenkamo sklypo neigiamos energijos (natūralios ar dirbtinės) šaltinių. Miestuose tai gali būti elektros transformatorinės, aukštos įtampos linijos, palydovinės televizijos lėkštės, veidrodiniai statinių langai, statiniai su aštriomis briaunomis, kapinės, aukštuminiai statiniai ir bokštai.

Kaimo vietovėse neigiamos, pavojingos energijos šaltiniai yra statūs nepatikimi šlaitai, stovinčio vandens telkiniai, aukštos uolos, užtvankos, hidroelektrinės.

Atkreipkite dėmesį į teigiamos energijos šaltinius. Miestuose tai - parkai, skverai, fontanai, statiniai su kupoliniais stogais, meninės aptakių formų dekoratyvinės struktūros ir skulptūros.

Kaimuose - aptakūs ir apvalūs akmenys, medžiai, švarūs negilūs tvenkiniai ar ežerai, ramiai tekantys upeliai, nestačios nuokalnės. Visos šios aplinkos struktūros teigiamai veikia jūsų statinį.

Paskutinis etapas - aplinkos įvertinimas

Negalima rinktis statybai sklypų ant senų kapaviečių, ant buvusių kovų laukų, žeme užpiltų pelkių ar durpynų, arti kapinių, morgų, kalėjimų, atominių elektrinių, sąvartynų, mėsos kombinatų, ligoninių ir kitų įstaigų, turinčių ryšį su mirtimi ir kančiomis.

Upės ir vandens telkiniai labai svarbūs parenkant užmiesčio sklypus. Pagal fengšui principus blogai, kai vandens per daug ar per mažai. Puiku, jei jūsų namas stovi prie tvenkinio, ežero ar upės. Tačiau reikia atskirti "gyvą" - tekantį, švarų vandenį (teigiamos energijos generatorių) nuo "negyvo" - stovinčio ir nešvaraus vandens, kuris kenkia žmonių sveikatai ir silpnina aplinkos fengšui.

Geriausia rekomenduojama sklypo forma - stačiakampė, kvadratinė ar apvali. Pageidautina, kad pietinė sklypo dalis būtų atvira, nes šiuo atveju saulė netrikdomai pateks į statinį.

Žemės sklypai statiniams miestuose dažniausiai turi netaisyklingą formą. Šiuo atveju fengšui teorijos principais reikia subalansuoti sklypo energetiką.

Apibendrinant sklypo pasirinkimo metodiką, reikia pabrėžti tai, kad svarbiausias faktorius - geopatogeninių zonų nustatymas. Praktikoje jas nustato radiostezininkai - virgulininkai. Tačiau jei negalite pasinaudoti jų paslaugomis, yra priemonių, patvirtintų daugelio šimtmečių praktikos.

Naminiai gyvuliai - avys, karvės, arkliai ar kiaulės - nebūna neigiamos energetikos zonose, jas mėgsta pelėdos. Blogose žemės spinduliavimo zonose skruzdėlės stato skruzdėlynus, bičių aviliai, esantys jose, yra patys medingiausi. Tose vietose buriasi musės ir uodai.

Gera vieta senovėje buvo nustatoma pagal pelių skaičių: kuo daugiau pelių, tuo geresnė vieta, nes jos suka lizdus tik teigiamose zonose.

Jei Jūsų pasirinktame sklype yra skruzdėlynas - atsisakykite sklypo. Netinkamas ir sklypas, kuriame auga nuodingi augalai.

Dėl žemės grunto tinkamumo mūsų proseneliai sklypą, kuriame buvo numatoma statyti, nuklodavo ąžuolo žievėmis. Po trijų dienų žieves pakeldavo ir jei rasdavo vorų ar skruzdžių, žemė buvo laikoma netinkama, o jei rasdavo slieką, sklypas laikytas tinkamas statyboms.

Patogenines žemės zonas galima nustatyti iš daugelio požymių: vaismedžiai, augmenija tokiose zonose auga lėtai, slyvos nedera, liepos nežydi, obelys serga. Vaismedžiai dažnai nudžiūsta.

Petras Pirmasis, statydamas Peterburgą, naudojo savotišką tinkamų vietų statiniams metodą. Sklypuose būdavo įmušami kuolai, prie jų pritvirtinami žalios mėsos gabalai. Ten, kur mėsa ilgiausiai išlikdavo šviežia, buvo statoma. Mokslininkai nustatė, kad geopatogeninėse zonose greičiau dauginasi mikroorganizmai. Ši keista tradicija gavo mokslinį pagrindimą.

Žinomas dar vienas panašus patogeninių zonų nustatymo metodas. Į stiklines pripilama šviežio pieno ir jos išdėstomos kontroliniuose sklypo taškuose. Tos vietos, kur pirmiausiai pienas sugiždavo, būdavo laikomos blogiausiomis.

Mūsų organizmas turi labai sudėtingą elektromagnetinę sistemą. Išoriniai laukai daro didžiulį poveikį mūsų organizmui.

Jokiu būdu nesirinkite sklypų statiniams netoli aukštos įtampos linijų, transformatorinių, radijo, televizijos, mobiliųjų telefonų ryšio antenų, kurios spinduliuoja patogeninių elektromagnetinių bangų srautus.

Miestuose būtina įvertinti požeminių vandentiekio, kanalizacijos, energetinių ir telefono trasų poveikį.

Per kitą sklypo statiniui rinkimo etapą būtinai išnagrinėkite kelių ir vandens srautų (upių, vandentiekio bei kanalizacijos trasų) struktūras. Jos yra savotiški energijos laidininkai.

Jei žemės sklypas yra teigiamame kelių ir vandens srautų tinkle, teigiama energija akumuliuosis ir persiduos statiniui. Jei sklypas bus veikiamas neigiamų struktūrų, gausime didžiulį neigiamos energetikos srautą.

Struktūrų įvertinimą reikia pradėti nuo bendros upių, vandens srautų trasose planų analizės. Miestuose pirmiausia turite atkreipti dėmesį į kelių formą: tiesūs ar vingiuoti, kokį piešinį sudaro (tinklą, labirintą ar mišrias struktūras), kokio tipo sankryžos (T ar Y tipo, žirklinės sankryžos iš trijų, keturių ir t.t kelių, svarbu ir kelio nuolydis (status ar nuožulnus), juostų skaičius (vienos, dviejų, trijų), kiek mašinų juo važiuoja, reikia įvertinti tiltus, geležinkelio ir tramvajų (būsimų) kelius, transporto ir geležinkelio tunelius.

Pateikiu pagrindines kelių struktūrų įvertinimo taisykles parenkant sklypą statiniui:

1. Venkite sklypų, esančių netoli tiltų, geležinkelių pylimų, tramvajaus kelių, tunelių, supiltų ir daugiaaukščių kelių. Visa tai - neigiamos energijos šaltiniai.

2. Nesirinkite sklypo, esančio arti kelio nuokalnės.

3. Pasistenkite pasirinkti sklypą kiek įmanoma toliau nuo kelių sankryžų.

4. Sklypas, esantis šalia kelio, kuris turi mažiau judėjimo juostų, yra geresnis nei tas, pro kurį eina platesnis kelias.

5. Sklypas prie ramaus kelio daug geresnis nei prie judraus.

6. Sklypas prie vingiuoto kelio geresnis nei prie tiesaus.

7. Sklypas rajone, kuriame yra įvairios kelių struktūros, geresnis už supamą kelių labirinto ar tinklo.

Užmiestyje rinkitės sklypą, kuris nėra šalia autostrados, geležinkelio ar tilto, ant sraunios upės kranto.

Atminkite, kad parinkti sklypą - svarbus ir sudėtingas darbas. Nereikia skubėti, svarbu tam negailėti laiko, jėgų ir lėšų. Visa tai atsipirks šimteriopai.